MŪSŲ MIESTELIO ŠVENTĖ - ONINĖS
Prisimenu, kai rašydama rašinį 2011 – ųjų metų Šakių kalendoriui apie šv. Onos atlaidą, ieškojau medžiagos įvairiuose šaltiniuose. Tada sužinojau, kad nėra vieningos nuomonės apie šios šventosios kilmę. Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus knygoje ,,Gyvenimai swentuju surasziti del kiekvienos dienos PAR WISUS METUS“ rašoma, kad ji – Betliejaus kunigo Matano duktė. Kita legenda byloja, jog Ona – klajoklio piemens Akaro duktė, gimusi Nazarete. Jos vardo šventė – liepos 26 – oji.
Lietuviai nuo seno liepos 26 – ąją švęsdavo Pabaigtuves. Kitaip ši šventė vadinama Nokiu ar Sirpstu. Ji neapsieidavo be šviežios duonos, bulvių, uogų, grybų. Gerai žinomas liaudies posakis ,, Šv. Ona – gera žmona, duoda pietų po uzboną.“ Lietuvoje šv. Ona buvo laikoma ir saugotoja nuo ugnies, gaisro. Su ja susiję ir orų spėjimai: jei per Onines gausi rasa, bus gražus rugpjūtis…
Tokie va istoriniai fragmentai… O mums Oninės – nuo pat ryto spalvingomis prekeivių palapinių kepurėmis pasipuošęs miestelio centras. Mugėn atvyksta ir vytelių pynėjai, ir mezgėjai, ir keramikai, ir dailininkai. Aišku, koks gi atlaidas be saldainių, be loterijos ( visada laimingos ), be batuto, sūpynių… Gal būsiu nepopuliari, sakydama, kad pramogos dažnai nustelbia patį svarbiausią šventės akcentą – Šv. Onos atlaido Mišias… Būtent per Onines mūsų bažnyčia kaip niekad pasipuošia gėlėmis, aidint varpams, aplink ją eina iškilminga procesija, gimtinėn atvyksta kraštiečiai kunigai. Džiugu matyti pilną šventorių žmonių, nes susirenka seniai matęsi giminaičiai, draugai.
Vakarop šurmulys persikelia miestelio aikštėn. Taip buvo ir šiemet. Beje, mūsų Oninės – tai dar vienas projekto ,,Griškabūdžio vasara“ renginys. Skambėjo liaudiško muzikavimo kapelijos ,,Uzarėlis“ melodijos, daugeliui patiko ir ,,Kitavos“ koncertas. Jau pilnut pilnutėlėje aikštėje koncertavo Virgis Stakėnas, grupė ,,4 Roses.“ Jaunimas gana skeptiškai žiūrėjo į Kastyčio Kerbedžio atvykimą, bet atlikėjas sugebėjo visus išjudinti šokti, dainuoti kartu. Baigiantis paskutiniam koncertui, dangus virš aikštės nušvito įvairiomis spalvomis – tai fejerverkai, kurių verta laukti visus metus… Po to – vienintelė metų diskoteka iki paryčių, jaunimo šurmuliavimas, įspūdžiai, o pirmadienio rytu vėl prasideda nauja darbo savaitė…
Žinoma, galima išgirsti įvairių nuomonių apie šventę, tačiau argi visiems įtiksi? Kaip ten bebūtų, nederėtų pamiršti, kad kiekvienais metais čia daug darbo įdeda kultūros, seniūnijos darbuotojai, bendruomenės atstovai.
Vitalija
UŽGAVĖNĖS GRIŠKABŪDYJE …
2014-03-05
Griškabūdžio miestelio aikštė nuo pat vidurdienio šurmuliuote šurmuliavo, mat čia vyko ir Užgavėnių šventė, ir Kaziuko mugė. Joje dalyvavo ir gimnazijos moksleiviai, ir miestelėnai. Buvo galima ir akis paganyti į visokiausius meno dirbinius, ir alkį pilveliuose numalšinti, mat šeimininkės prikepė įvairiausių gardumynų. O kaipgi nepaskanausi karštos sriubos bei Užgavėnių blynų? Sunku nepasiduoti Kaziuko aukciono pagundoms, mat jame ir maisto produktų, ir namų apyvokos daiktų, o šiemet net ir namą buvo galima įsigyti… Tiesa, tame name mieliausiai apsigyventų varnėnas… Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet dvikovoje jėgas išmėgino Lašininis ir Kanapinis. Pastarasis ypač džiaugėsi savo pergale ir šaipėsi iš vargšo pralaimėjusiojo. Susirinkusiuosius linksmino muzikantai, šoko merginos. O po to iškilmingai buvo sudeginta Morė, kartu su ja – žiemos rūpesčiai, vargai, slegianti nuotaika ir tai, kas buvo bloga. Nuo senovės tikima, jog su šviesa pabunda pavasario saulė, atgyja gamta ir gera nuotaika.
Šiemet šventę organizavo ir Griškabūdžio gimnazijos, ir miestelio bendruomenės, tad iš tikrųjų buvo linksma ir smagu. Po šventės į kiemus pažiro persirengėlių būreliai, varydami žiemą iš jų ir kaulydami blynų bei kavos…
Vitalija L.
TEATRO ŠVENTĖ JABLONSKYNĖJE
Laikas bėga nepaprastai greit, net sunku patikėti, kad į Rygiškiuose esančią Jono Jablonskio sodybą dalyvauti klėties teatro šventėje „Jablonskynė“ rinkomės jau dešimtą kartą… Tai – dar vienas, bendruomenės centro vykdomo projekto ,,Griškabūdžio vasara“ pagal europinę LEADER programą finansuojamas renginys. Jis sukvietė teatro mylėtojus birželio 22- ąją iš viso rajono. Šiemet Joninių išvakarėse vykstančioje šventėje netrūko linksmo juoko, mat visi spektakliai – geros komedijos, sumaniai pastatytos ir ryškiais personažais įsimenančios. Šventę pradėjo Patašinės vaikų folkloro ansamblis ,,Užnovietis,“ vadovaujamas Raimondos Černevičiūtės. Netrukus,po kelių melodijų, stebėjome Tautkaičių teatro ,,Gegnė“, vadovaujamo Onos Miliauskienės, spektaklį ,,Ženteliai.“ Kalvarijos mėgėjų teatras (vadovas Kęstutis Krasnickas) vaidino Stasio Ylos komediją ,,Aš nenoriu.“ Saviškiai – griškabūdiečiai – padovanojo žiūrovams du spektaklius. Jaunimo teatro aktoriai parodė nuotaikingą kūrinį ,,Žirafa su kojinėmis.“ Suaugusiųjų teatro premjera – gana intriguojantis ,,Pasimatymas sodo namelyje.“ Abiejų teatrų režisierė – Rasa Uzialienė. Pats geriausias įvertinimas – gausūs aplodismentai, ilgai tą vakarą netilę sodyboje, tačiau šiltus prisiminimus dalyviams paliko ir saviveikliniams kolektyvams įteikti Griškabūdžio bendruomenės centro padėkos raštai bei dailės studijos vadovės Rimutės Amonienės sukomponuotos lauko gėlių puokštės. Liepsnojo ir Joninių laužas, vakaras kvepėjo aromatinga arbata bei šviežiu medumi, kuriuo vaišino šeimininkai, linksmai griežė ne tik žiogai pievoje, bet ir Patašinės kaimo kapela. Kai vakaro sutemose paskendo sodybos medžiai, po kaitrios dienos atsiduso visa augmenija, beliko tik nostalgiškai atsidusti ir laukti jau kitų metų klėties teatrų šventės…
Vitalija L.
GRIŠKABŪDŽIO VASARA
Griškabūdžio bendruomenės centras pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą, Šakių krašto integruotos vietos plėtros strategijos dalį „Gyvensenos gerinimas Šakių rajono kaimo vietovėse“, pradėjo vykdyti projektą „GRIŠKABŪDŽIO VASARA“, projekto Nr. LEADER -12- ŠAKIAI -03-035. Vietos projektas pradedamas įgyvendinti nuo 2013 m. balandžio 1 d. Jis bus vykdomas iki 2014- m. liepos 1 d.
Projekto tikslas – organizuoti gyventojus bendrai, mėgstamai veiklai.Mobilizuoti bendruomenės narius, pritraukti naujus žmones ir padėti jiems atrasti save,per meną ( meno pleneras), saviveiklą (teatro šventė, miestelio šventė),sportą ( gatvės krepšinio turnyras 3×3 ).
Griškabūdyje – nei vienas birželis be krepšinio
Vitalija Ližaitienė
(2013 06 19)
Visoje Lietuvoje krepšinis – tarsi antroji religija. Griškabūdžio miestelis – taip pat ne išimtis. Mes turime senas geras tradicijas. Pats pirmasis gatvės krepšinio turnyras vyko 1995 – taisiais, tąkart dalyvavo tik keturios komandos. Keleto metų pertrauka, ir štai nuo 1998 – tųjų neįsivaizduojam birželio be oranžinio kamuolio bumbsėjimo vidury miestelio. Džiugu, kad dalyvauja ne tik rajono komandos, bet atvyksta ir svečiai iš Kauno, Marijampolės. Šiemet turnyre dalyvavo 39 komandos, besivaržiusios penkiose amžiaus grupėse. Daug emocijų, prakaito, kantrybės – tokia mūsų gatvės krepšinio 3×3 kasdienybė. Šįkart mini krepšinio fiestą rėmė Griškabūdžio bendruomenės centras, Šakių rajono savivaldybė, sporto klubas ,,Spurtas“, ūkininkas Algis Sarpalius, Gintautas Bukšnys. Didelis krepšinio entuziastas – vis dar žaidžiantis seniūnas Saulius Naumavičius. Jis su komanda ,,Nova S“ tapo penktos amžiaus grupės nugalėtojais, finale įveikę komandą ,,Veteranai.“ Ketvirtoje amžiaus grupėje sėkme džiaugėsi ,,Spurs,“ įveikusi ,,Novą.“ Trečioje amžiaus grupėje nugalėtojų vardą užsitikrino komanda ,,Skrabalas.“ Jie finale įveikė ,,Prezimaną.“ Atkakli kova vyko ir tarp jaunesniųjų krepšininkų. Antroje amžiaus grupėje antraisiais liko komanda ilgu pavadinimu ,,Griškės mergos pačios gražiausios,“ nusileidusi ,,Trigadai.“ Pačių jauniausių nugalėtojų vardus pelnytai užsitarnavo ,,Tik be pavydo scenų,“ beje, tai griškabūdiečių komanda. Jiems pavyko nugalėti ,,Ringaudų“ komandą. Visiems nugalėtojams ir prizininkams diplomus įteikė Griškabūdžio bendruomenės centro pirmininkė Janina Abromaitienė, o atminimo taures – gimnazijos direktorius Arūnas Šalnaitis. Džiaugsmo ir kartėlio akimirkos, pasididžiavimas ir nusivylimas – visa tai greit liks prisiminimu. Tik dar lietaus nenuplautos aikštelių linijos primena apie jau praėjusį krepšinio turnyrą, o belaukiant kito, organizatoriai nuoširdžiai prašo dalyvius rinkti komandoms trumpus, aiškius ir nieko neįžeidžiančius pavadinimus.
GATVĖS KREPŠINIS 3X3Griškabūdis 2013 m.2013-06-15 |
Renginį vedė Griškabūdžio gimnazijos mokytoja Marija Senkienė, pateikiame jos protokolo išrašą: Varžybose užsiregistravo 39 dalyvavo 38 komandos, suskirstytos į penkias grupes. Šis turnyras vyksta nuo 1995 metų, pirmame turnyre dalyvavo 4 komandos. 1-oje grupėje (10-12 m.) dalyvavo 4 komandos. Nugalėjo komanda iš Griškabūdžio “TIK BE PAVYDO SCENŲ”. Žaidėjai: Arnas Buragas, Antanas Baranauskas, Šarūnas Sabaitis, Laurynas Sinkevičius, 2-oji vieta Kauno rajono komanda „RINGAUDAI“ Žaidėjai: Serkevičius, Streimiškis, Kizevičius, Blinstrubas. 2-oje grupėje (13-15 m.) dalyvavo 7 komandos. laimėjo komanda iš Šakių „TRIGADA“ Žaidėjai: Povilas Vidžiūnas , Martynas Lozoraitis, Lukas Sėdaitis ir Karolis Striūpaitis. 2-oji vieta atiteko komandai „Griškės mergos pačios gražiausios“ iš Šakių. Žaidėjai: Justas Sakalauskas , Donatas Unguvaitis ir Kornelijus Glinskas. 3-oje grupėje (16-18 m.) dalyvavo 9 komandos. Į finalą pateko ir laimėjo komanda iš Lukšių “ SKRABALAS“ Žaidėjai: Titas Bukšnys, Domantas Iškrata, Marius Mykolaitis ir Martynas Kriaučiūnas. 2-oji vieta atiteko komandai iš Kauno „PREZIMANAS LT.“ M.Judickas, A.Bukšnys, I.Tumpa ir K.Rakauskas. 4-oje grupėje (19-35 m.) dalyvavo 15 komandų. Laimėjo komanda iš Šakių „SPURS“ Žaidėjai: Povilas Stanaitis, Darius Mockus A.Švelnys ir Edvinas Adomaitis. 2-oji vieta atiteko komandai „ NOVA“ iš Griškabūdžio. Žaidėjai: Marijus Užupis, Virginijus Dailidė, Paulius Valentukonis ir Povilas Žukaitis. |
Veteranų grupėje dalyvavo 4 komandos . Nugalėjo Griškabūdžio „Nova“ Žaidėjai: Remigijus Tamulaitis, Algimantas Zymonas, Vytas Onusaitis ir Saulius Naumavičius, antri liko Šakių veteranai.
I ir II vietos komandų žaidėjai buvo apdovanoti taurėmis ir padėkos raštais, kuriuos įteikė Griškabūdžio bendruomenės centro pirmininkė Janina Abromaitienė ir Griškabūdžio gimnazijos direktorius Arūnas Šalnaitis.
Rėmėjai:
1. Šakių rajono savivaldybė
2. Griškabūdžio seniūnija
3. Griškabūdžio bendruomenės centras
4. Gintas Bukšnys
5. Ūkininkas A.Sarpalius
6. Sporto klubas „Spurtas“
7. Griškabūdžio gimnazija
Varžyboms teisėjavo:
1. Tomas Dainius
2. Giedrius Murauskas
3. Edgaras Sėdaitis
4. Romanas Laurinaitis
5. Arūnas Urbaitis
6. Virgilijus Makūnas
KAMERINĖS MUZIKOS GARSAI BAŽNYČIOJE
Bene kasmet rimtosios muzikos gerbėjai mėgautis ja gali ir unikalioje mūsų Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčioje. Šįkart čia vyko trečiojo muzikos festivalio BEATRIČĖS VASAROS trečiasis koncertas. Jame dalyvavo Novgorodo filharmonijos kamerinis orkestras. Dirigentas ir pianistas Jurij Serov pasakojo, kad paskutiniuosius dešimt metų bekoncertuojant Lietuvoje, kilo mintis čia pasikviesti ir seno, gražaus, turtingo savo istorija Rusijos miesto Novgorodo muzikantus. Koncertas buvo skirtas jau praėjusiam – XX amžiui. Programą sudarė pati gražiausia šio amžiaus muzika. Greta žinomų autorių Maurice Ravel, Bela Bartok kūrinių skambėjo ir Gavril Popov, John Wiliams muzika. Su meile, entuziazmu dirigentas pasakojo apie kiekvieną kūrinį, o po bažnyčios skliautais besklindanti muzika kiekvieną klausytoją nešė jo minčių takais.
Po koncerto nuoširdžius padėkos žodžius tarė Šakių rajono savivaldybės meras Juozas Bertašius bei Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Augenija Kasperavičienė. Tikimasi, kad tai – ne paskutinis susitikimas su klasikinės muzikos atlikėjais.
KNYGOS TURI DAUG DRAUGŲ
Mūsų miestelio bibliotekoje vyko smagi popietė, skirta nacionalinei bibliotekų savaitei. Ją pradėdama, bibliotekininkė Daiva Žemaitienė supažindino susirinkusiuosius su miestelio biblioteka. Ji turi didesnį nei 6000 tūkstančių knygų fondą, kuriame – pati įvairiausia literatūra. Savo smalsumą gali patenkinti ir mokslu besidomintys, ir romanų mėgėjai, ir periodinės spaudos skaitytojai. Jų yra apie 170, nors, kaip sakė ponia Daiva, galėtų būti ir daugiau. Iš šio skaičiaus maždaug 100 – suaugusieji, apie 70 – mokyklinio amžiaus jaunimas. Biblioteka turi 50 ištikimų internautų.
Popietėn susirinkusius svečius pasitiko dvi parodos. Viena jų skirta P. Mašioto 180 – osioms gimimo metinėms paminėti. Daugelis ilgai prisimena jo knygeles, mokančias gerumo, užuojautos, draugiškumo. Antroji paroda, atkeliavusi iš Paluobių bibliotekos, skirta vaikų poeto Martyno Vainilaičio 80 – ąjam jubiliejui. Popietėje skambėjo ir jo eilėraščiai, kuriuos deklamavo Gerda bei Emilija. Jaunieji artistai parodė spektaklį ,,Knyga suranda draugą.“ Kūrybingos kaukės ir įtaigi vaidyba labai patiko žiūrovams. Neapsieita ir be paskatinimo aktyviausiems skaitytojams. Apdovanotas būrys ir suaugusiųjų, ir jaunimo. Padėkas jiems įteikė kultūros centro direktorė Rasa Uzialienė. Linksmai skambėjo ir Viktoro Staneikos atliekamos melodijos, susirinkusieji draugiškai šnekučiavosi prie arbatos puodelio ir, kas čia žino, – gal dar daugiau griškabūdiečių ras takelį savo bibliotekon.
SUGRĮŽIMAS GIMTINĖN
Ne tik paukščiai pavasarį sugrįžta į namus – grįžta ir žmonės. Vieni – gaivaus gimtinės oro įkvėpti, kiti – artėjančius darbus rikiuoti, o štai griškabūdietis Vaidas Pračkaila gimtinėn grįžo su savo tapybos darbų paroda.
Kultūros centro direktorė Rasa Uzialienė džiaugėsi, kad kraštiečiai mielai eksponuoja savo darbus. Neseniai svečiavosi Algimanto Senkaus paveikslai, o štai dabar – Vaido Pračkailos, gerai žinomo ir Apolionijos Zizirskienės personažo vardu, kūryba. Šiltas ir jaukus susitikimas, kuriame dalyvavo ne tik gausus būrys miestelio gyventojų, bet ir pačiam autoriui netikėti svečiai – tarsi mini kelionė vaikystėn, grįžimas moksleiviškon praeitin, jaunystės nostalgija. Buvo visko – išdaigų ir netgi šunybių, bet bene tiek pat energijos, veržlumo, entuziazmo dalyvaujant visuose renginiuose. Ir pati Rasa prisipažino laukdavusi moksleiviškų karnavalų dėl Pračkailų Vaido pasirodymų… Prisiminimais bei pamąstymais dalinosi gimnazijos dailės mokytoja Rimutė Amonienė, labai norėjusi, kad ši paroda neaplenktų gimtojo miestelio.
Nuoširdžius Vaido Pračkailos padėkos žodžius bei tulpių žiedus mamai Elenai lydėjo draugų dainos, o po to, jaukiai prie kiekvieno prisėsdamas, ponas Vaidas tarsi skaičiavo savo gyvenimo stoteles.
Mokslo metai lėkė šuoliais, greitai pasibeldė ir kitoks – jau mokytojiškas rugsėjis. Taigi, darbas Jankuose, po to – Paluobiuose, vėl grįžimas į Jankus ir visur Vaidas Pračkaila buvo pilnas idėjų, entuziazmo. Sportinės varžybos, spektakliai – tai išliko ir kolegų, ir buvusių mokinių atsiminimuose. Nuoširdus pokalbis su seniūnu Sauliumi Naumavičiumi, bendruomenės pirmininkės Janinos Abromaitienės sveikinimai, lyriškos draugų dainos ir net prisiminimai ne pagal scenarijų – toks buvo šis susitikimas. Jei ne Zita Lopetienė, nelabai kas būtų ir žinojęs, kaip gimė meno šedevras – motociklininko šalmas, deja, kažkieno nušvilptas, jei ne brolis Edas, vargu, ar kas būtų žinojęs apie spalvotą vištą… Klasiokų sveikinimai, prisiminimai – taip pat popietės su Vaidu Pračkaila dalis. Kalbėdamas apie savo paveikslus, autorius sakė norėjęs žvelgti į pasaulį spalvotai. Kokios tai spalvos, kartais liūdnos, o kartais linksmos, pagaliau pamatėme ir mes, tikėdamiesi, kad susitinkam ne paskutinį kartą.
Vitalija Ližaitienė
KOVO – 11- ĄJAI SKIRTOS NOMINACIJOS
Laukėme Kovo – 11-osios, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos šventės su jauduliu. Ne vien dėl to, kad ji pažadina kartais truputį priblėstančius tautiškumo jausmus. Šiemet šia proga bendruomenės valdyba nusprendė apdovanoti tuos griškabūdiečius, kurie savo iniciatyva, nelaukdami jokio atlygio daro gerus darbus.
Tarp daugelio žmonių išrinkti keletą – labai sudėtinga… Galbūt, kažkas įsižeis, kažkas pasijus neįvertintas, kažkas gal gūžtels pečiais – tai sumanė kvailystę… Vis dėlto po ilgų svarstymų buvo nutarta pagerbti penkis mūsų miestelio gyventojus. Už meilę liaudiškai dainai ir rankdarbiams bei aktyvią kultūrinę veiklą buvo apdovanota Genutė Šalnaitienė. Padėkos raštą įteikdama, mūsų kultūros centro direktorė Rasa prisipažino pati dažnai su ponia Genute besitarianti ar jos patarimo klausianti. Už geranoriškumą ir nuoširdžią pagalbą nelaimės ištiktiems žmonėms Padėkos raštas įteiktas Vidutei Krapaitienei. Ją apdovanodama, bendruomenės centro pirmininkė Janina Abromaitienė linkėjo ir kitiems nesigėdyti gerumo, atverti širdis ir dalintis žmoniškumu.
Miestelyje vyksta nemaža kultūrinių renginių, tik va mūsų miestelėnų aktyvumas labai nedidelis. Raginti nereikia Dianos Staršinskienės, ji – nuolatinis tradicinių Užgavėnių personažas, ją galima sutikti ir parodose, ir koncertuose. Bendruomenės valdybos narė Agnė įteikė poniai Dianai skirtą apdovanojimą už iniciatyvą bendruomenės veikloje.
Labai džiaugiausi, galėdama apdovanoti Zitą Lopetienę. Jai skirtas padėkos raštas už gerą širdį, meilę knygai. Iš tikrųjų, šią moterį dažnai sutiksi ir bibliotekoje, ir kultūros renginiuose, o paguosti, gerą žodį ištarti ji sugeba pačiu reikalingiausiu momentu. Vienintelis vyras tarp keturių apdovanotų moterų buvo Viktoras Staneika. Už meilę muzikai ir savanorišką, aktyvią bendruomeninę veiklą jį apdovanojo jau buvusi bendruomenės pirmininkė Valentina Liepuonienė.
Taigi, su apdovanojimais savo žmonėms, su posmais Lietuvai, su gimnazijos moksleivių dainomis ir šokiais, kuriuos parengti padėjo muzikos mokytoja Violeta bei šokio mokytoja Vida, paminėjome Kovo 11 – ąją.
Vitalija Ližaitienė
KAIP IŠ KIEMO ŽIEMĄ VIJOM…
Kokia gi šventė vasarį pati linksmiausia ir laukiamiausia? Žinoma, kad Užgavėnės. Linksmos, garsiai šurmuliuojančios ir blynais kvepiančios, persirengėlių kompanijų pilnos – tokios jos būna mūsų Griškabūdyje.
Šiemet pasiruošimas šventei prasidėjo gerokai prieš ją. Dienos centre buvo gaminamos Užgavėnių kaukes. Į kūrybinį darbą susirinko būsimos šventės entuziastai, jiems talkino gimnazijos dailės mokytoja Rimutė Amonienė. Popieriaus, žirklių, klijų, dažų ir fantazijos pagalba gimė šaunios persirengėlių kaukės. Pamatyti jas buvo galima Užgavėnių antradienį. Triukšmingas visokio plauko persirengėlių būrys su Lašininiu ir Kanapiniu priešaky atkeliavo miestelio aikštėn. Atkeliavo ir Užgavėnių simbolis – Morė, šįsyk ne prasčiokiškai, bet džipo priekabon įsitaisiusi. Buvo linksma, šilta nuo šokių bei žaidimų, labai smagu, mat Užgavėnes kartu šventė kelios bendruomenės – griškabūdiečiams talkino Degutinės, Paluobių, Patašinės bendraminčiai. Teko ir estafetėse kaulus, nuo žiemos sustingusius, pamankštinti. Tradicinė Lašininio ir Kanapinio kova baigėsi taip, kaip ir pridera. Buvo apdovanotos įspūdingiausios kaukės, nes iš tikrųjų sunku buvo atspėti, kas kokį veidą nešioja. Netrūko muzikantų – griežė šaunus jų pulkelis.
Kai aikštėn atsliūkino vasario sutemos, kai Morė virto tik pelenų krūvele, šiemet kažkodėl nesinorėjo skirstytis namo… Turbūt, gera nuotaika ir buvimas kartu iš tikrųjų tarsi tiltas tarp žmonių – jungia juos bendrijon.
ŠAKIŲ KALENDORIAUS VIEŠNAGĖ
Kasmet, Trijų karalių dieną, pristatomas Šakių kalendorius. Nuo tada ir prasideda jo kelionės po rajoną. Neaplenkia jis ir mūsų miestelio, kur visada laukiamas ir maloniai sutinkamas. Jo iniciatorė, kūrėja, švelniai vadinama kalendoriaus mama Lina Ėringienė šiemet ir griškabūdiečius kvietė kalbėti tarmiškai. Tarmiškai prabilo visi dvylika mėnesių, dovanas dalindami ir trumpai drūtai zanavykiškai apie save postringaudami. Kas sniego skraistę, kas pirmas žibuokles, kas obuolių, o kas grybų kašę benešdami, jie keitėsi elegantiškai, neskubėdami. Kad kalendoriaus mėnesiai taip greit neprabėgtų, juos trumpam pristabdydavo mamų ir dukrų kvarteto dainos.
O to kalendoriaus, kurį galima liesti, vartyti, skaityti, rūbas susiūtas iš 330 puslapių. Čia – ištraukos iš 1933 m. ,,Suvalkiečio,“ straipsniai apie žymius rajono žmones, informacija apie renginius rajone, literatūriniai skaitiniai ir daug daug kalendoriui reikalingų temų, iliustruotų beveik mūsų kraštiečio Vido Venslovaičio nuotraukomis.
Už turiningą popietę su 2013 – ųjų kalendoriumi dėkojo mūsų seniūnas Saulius ir kultūros centro direktorė Rasa, o ponia Lina, kartu su Šakių veiklių moterų klubo narėmis tikisi, kad savo namus griškabūdiečių knygų lentynose ras dar vienas kalendorius. Beje, buvo galima susipažinti ir su kalvio Rimanto Grekavičiaus darbais, kurie po parodos atidarymo dar svečiavosi kultūros centre.
Vitalija Ližaitienė