Griškabūdis – nedidelis miestelis šalia Novos upės, įsikūręs prie pagrindinio kelio Šakiai – Marijampolė, trijų vietinių kelių sankryžoje. Nuo jo į pietryčius už 14 kilometrų – Šakiai , iki Kudirkos Naumiesčio – 24 km.
Sintautų bažnyčios metrikų knyga Griškabūdžio vardą mini 1697 metais. Manoma, kad miestelis atsirado sengirės vietoje, kurioje apsigyveno pirmieji girių kirtėjai, pasistatę būdas medienai sukrauti, degutui virti ir gyventi. Pirmą tokią būdą turėjo Griška, todėl ir kaimas buvo pavadintas Griškabūdžiu. Dabar Griškabūdyje gyvena beveik tūkstantis gyventojų. Miestelio centre 2012 birželyje buvo atidengtas paminklas kalbininkui J. Jablonskiui, Rygiškių kaime yra muziejus,ten miestelio bendruomenės švenčių, susibūrimų vieta.
Griškabūdis šiandien yra seniūnijos centras, turintis savo herbą ir vėliavą. Ypač griškabūdiečiai didžiuojasi architektūros paminklu – Kristaus atsimainymo bažnyčia (architektas Vališauskas) – klasicizmas, liaudiškas barokas, 18 a pabaiga – tokia vienintelė Lietuvoje, ji – unikalus Lietuvos medinės architektūros pavyzdys. Griškabūdžio miestelio centre yra seniūnijos administracinis pastatas, kuriame įsikūrę bendruomenės centras, paštas ir kirpykla, visai šalia kultūros centras, dienos centras, ambulatorija, vaistinė, šarvojimo salė, biblioteka, vaikų darželis, gimnazija, žemės ūkio bendrovė ir parduotuvės.
Seniūnijoje yra trys bendruomenių centrai, kurie sutelkia gyventojus savanoriškai visuomeninei ir organizacinei veiklai. Bendruomenių nariai ieško tinkamiausių būdų įsisenėjusioms problemoms spręsti.Viena iš pagrindinių tokių problemų Griškabūdyje – netvarkingi negyvenami namai. Miestelio centras priklauso kultūros paveldo zonai ir dėl tam tikrų taisyklių yra ribojami gyventojų poreikiai. Labai trūksta ir modernios kavinukės, kur maloniai būtų galima priimti pravažiuojantį svečią ir patiems vietiniams gyventojams būtų gera tenai apsilankyti. Šiuo metu pagal Europos sąjungos projektus ir skirtas lėšas atliekami kanalizacijos darbai Griškabūdyje ir aplinkiniuose didesniuose kaimuose, tačiau gražus gatvių vaizdas – dar tik svajonė,o kol kas…lietus nuplauna gatvės dulkes ir namus, tad galima truputį ir pakentėti. Ir lygumos – kaip esminis Suvalkijos bruožas, tad bet kokiu atveju, kad sutvarkyti gatves, šaligatvius ar renovuoti mokyklos stadioną, reikia daug daugiau įdėti pastangų ir lėšų. Griškabūdiečiai džiaugiasi sutvarkyta aplinka, suremontuotu namu – muziejumi J.Jablonskio tėviškėje. Įkūrus poilsio parkelį pačiame miestelyje šalia tvenkinio, ir jau esančios kuklios lauko scenos, miestelis atrodytų daug patraukliau.
Ir ne istorijos puslapiais skaičiuojamos datos, jų daugiau ar mažiau,ne taip svarbu, reikšmingos tos, kurios palieka dabar, – čia gyvenančių žmonių širdyse, gal išėjusių ir vis sugrįžtančių, kad su meile ir pasididžiavimu pasakytų :“aš čia gimiau“.Ir, galbūt, kažkam, iš toli atėjusiam, tas kampelis tarsi mažytis atskaitos taškas, tapo pasaulio centru…Yra daug čia gyvenančių darbščių, neabejingų ir aktyvių žmonių, kuriais Griškabūdis didžiuojasi.
Kam įdomu – pagal čia pateiktas nuorodas galite sužinoti apie mūsų miestelį daugiau įdomių faktų.
http://www.balsas.lt/naujiena/301796/griskabudis/