Archyvas ‘Šviesuoliai’ Kategorijos

                      Ant mano stalo – dar viena nauja knyga. Tai – šilta Romo Bacevičiaus bibliografinė apybraiža apie kanauninką Praną Liutviną. Puiki proga papasakoti apie šį žmogų, mūsų parapijai atidavusį trylika darbo metų, pasitaikė ne tik todėl, kad miestelyje gyvena jo brolis Stasys. Mūsų bažnyčioje artimųjų intencija aukojamos šv. Mišios už šviesios atminties kanauninką. Daugelis garbaus amžiaus parapijiečių turbūt prisimena, jog P. Liutvinas rūpinosi ir bažnyčios priežiūra.

Taigi, sunkiai susirgus tuometiniam Griškabūdžio klebonui Antanui Račiūnui, 1962 šion parapijon paskirtas Pranas Liutvinas. Bažnyčia – 18 a. architektūrinis paminklas, kuriuo reikia nuolat rūpintis. Beje, klebonas jau turėjo patirtį tokiuose darbuose, nes jo dėka atstatyta bažnyčia Daukšiuose. Nuvykęs Kultūros ministerijon, prašė, jog restauravimui būtų paskirtas atsakingas žmogus. Taigi, buvo kruopščiai restauruoti paveikslai, suremontuotas ir skarda uždengtas stogas, sudėtos naujos grindys. Gyvenant ir dirbant Griškabūdyje, dažnai lankydavosi buvę Šakių ,,Žiburio“ gimnazistai, geri klebono draugai Juozas Pikčilingis – žinomas kalbininkas, gydytojas Česlovas Vikšraitis, vyskupas Juozas Preikšas, iš šios parapijos kilę vyskupai Juozas Žemaitis, Justinas Staugaitis.

Daug dėmesio Pranas Liutvinas skyrė darbui su jaunimu. Pavasarį sekmadieniais nuo Votyvos iki Sumos mokydavo vaikus tikėjimo tiesų. Vaikų susirinkdavo daug, net iš Kazlų Rūdos atvažiuodavo. Parapijoje gyveno daug dorų katalikų, tad nemaža jaunuolių savo gyvenimą pašventė kunigystei. Tai – nemenkas klebono Prano Liutvino nuopelnas, nes ateizmo propagandos laikais išsaugoti ir skatinti tikėjimą nebuvo lengva. Po trylikos darbo metų mūsų parapijoje, kanauninkas paskiriamas Aukštosios Panemunės administratoriumi. Kaip vaizdžiai rašo autorius savo knygoje, jam tai buvo ne paaukštinimas, o pažeminimas. Mat jis galvojo, kad gerai susigyveno su griškabūdiečiais, kurie tapo jam savi, o keltis į naują vietą pas nepažįstamus nėra smagu. Beje, jau vėliau viename iš savo interniu kalbėjo, kad Aukštojoje Panemunėje jautėsi nė kiek ne blogiau kaip Griškabūdyje ar gimtojoje Sutkų parapijoje.

Taigi, tiek faktų apie P. Liutviną ir jo metus Griškabūdyje, na o kiti įdomūs faktai – R. Bacevičiaus knygoje ,,Žvilgsnis į praeitį.“

Bernotas Albinas – poetas, vertėjas.

Gimė 1934.03.21 Urviniuose, Šakių raj.
1958 m. baigė VPI lietuvių kalbą ir literatūrą. Mokytojavo, dirbo “Moksleivio“, „Jaunimo gretų“, „Pergalės“
redakcijose, LRS poezijos konsultantu. Nuo 1978 m. gyvena Argidiškėse, Švenčionių raj.

Poetė Janina Marcinkevičienė gimė 1932 m. kovo 24d. Panenupiuose, Griškabūdžio vls. Baigė Vilniaus pedagoginį institutą. Išleido rinkinius “Su vyturiais” (1992), “Vilties proskyna” (1993), “Žydėjimo duona” (1994), “Prie Novužės krantų” (1996), “Per meilės ižą” (1998), “Skersvėjų brydės” (2000). Kūryba spausdinama įvairiuose rinkiniuose, antologijose, periodikoje. Aktyvi Kaimo rašytojų sąjungos ir literatų klubo “Lygumų šaltinis” narė. Gyvena Šakiuose.

Nijolė Lepeškaitė gimė 1947 08 03 Zyplių kaime, Šakių rajone. Vėliau gyveno ir mokėsi Griškabūdyje. 1964–1968
metais mokėsi Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, Aktoriaus meistriškumo specialybės kurse. Baigusi mokslus 1968 metais pradėjo dirbti aktore Kauno valstybiniame dramos teatre. Filmavosi Lietuvos, Latvijos, Etijos ir kitų šalių televizijos ir kino filmuose.

Elena Ruzgienė gimė 1921 metais Šakių apskrityje, Griškabūdžio valsčiuje. Pradėjo tapyti tik išėjusi į pensiją. Specialių dailės mokslų ji nėra baigusi:
paprasčiausiai stebi gamtą, darželio gėles, istorines vietas, akį traukia gamtovaizdis.

E.Ruzgienė yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė, nuo 1988 metų dalyvauja rajono ir respublikinėse tautodailės parodose. Iki šiol ji buvo įvertinta šešiais respublikiniais apdovanojimais, o 2005 m., 2010m. – ir „Aukso vainiku“, 2011m.  suteiktas  Šakių Garbės pilietės vardas.

Ona Valiukevičiūtė yra zanavykė, gimė 1945 m. rugpjūčio 1 d. Šakių r., Šukėtų
kaime. Mokėsi Griškabūdžio vidurinėje mokykloje. Baigusi vidurinę mokyklą dirbo
Šakių rajono Kudirkos Naumiesčio vidurinės mokyklos ir Kidulių apylinkės Skaityti toliau »

Gimė 1961
metų gruodžio 5 dieną Šakių rajono Smilgių kaime. 1984 metais Vilniaus
universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedroje įgijo
geografo-meteorologo specialybę. 1984-1988 m. dirbo inžinieriumi-meteorologu
Vilniaus universitete. 1988-1990 metais studijavo aspirantūroje Skaityti toliau »

Arvydas J.Galginas (1934 02 02–2006 04 04), baigęs Vilniaus universitete germanistiką, iki pensijos mokytojavo gimtajame Griškabūdyje, visą gyvenimą rašė eilėraščius, niekur jų nespausdino, išskyrus vertimus (ne vieną
pažintinės literatūros knygą, žiupsnelį poezijos). Liko pilnos dėžės įvairiausių rankraščių, iš kurių prieš mirtį pats Arvydas atrinko pusantro tūkstančio eilėraščių. Iš jų giminaičiai ir draugai parengė pomirtinę A.J.Galgino poezijos rinktinę „Iš niekur atėjau“.