Archyvas ‘Miestelio gyvenimas’ Kategorijos
ŠEŠTADIENIS KREPŠINIO PASAULYJE
Tai kelintoji religija krepšinis mūsų miestelyje? Nors ar būtina atsakyti į šį klausimą, kai puikiai žinom, jog per tradicinį gatvės krepšinio turnyrą 3×3 oranžinio kamuolio bumbsėjimas – pati gražiausia muzika.
ŠV. FLORIJONO GLOBOTINIAI
Gegužės 4 oji – šv. Florijono, ugniagesių globėjo, šventė. Visų pirma su ja norėtųsi pasveikinti mūsų seniūnijos gaisrininkus, o ypač Valdą Girdauską iš Patašinės, apdovanotą šia proga mero padėkos raštu.
VASARIO SNIEGENOS ŠOKIS
Galbūt, tai – jau vėlyvi vasario pamąstymai, tačiau laukiau kovo pradžios. Laukiau, nes prisiminiau šiesios atminties savo geografijos mokytojos Eugenijos Daugėlienės žodžius: pirmosios kovo dienos pranašauja pavasarį, vasarą, rudenį. Pirmosios kovo dienos svaigino saule, verkiančiais varvekliais, zylių ir sniegenų straksėjimu po iškorėjantį sniegą…Gal sulauksime bent orais džiugių metų?
PADARYTI DARBUS, O PO TO – PROTINGAI DŽIAUGTIS
Prabėgę metai buvo turtingi darbais ir įvykiais ne tik kiekvieno žmogaus, bet ir seniūnijos gyvenime. Išklausyti ir įvertinti seniūno ataskaitą už praėjusius metus susirinko tie žmonės, kam iš tiesų svarbu, kuo mes gyvename ir ką veikiame. Tai – rajono meras Juozas Bertašius, Griškabūdžio bendrovės vadovas Petras Puskunigis, Paluobių bendrovės NORAGRA vadovė Dalia Litvinienė, mūsų parapijos klebonas Jordanas Kazlauskas, Paluobių klebonas Juozas Kaminskas, mokyklų vadovai, seniūnaičiai, bendruomenių pirmininkai, kultūros, dienos centro, seniūnijos darbuotojai, ūkininkai, partijų atstovai – turbūt nebūtina visus vardinti…
KOVO ŽINGSNIAMS NUTILUS
Kai pavarčiau kalendorių, aptikau, kad kovas – varnos mėnuo. Mano, kaip gamtininkės žinios pernelyg ribotos, jog suprasčiau, kodėl. Gal todėl,kad nepaprastai garsiai jos šūkauja rytais liepose prie stadiono.
Pamažu laukai nusipurtė sniego antklodę, tik miestelyje likusieji kalnai dar sulaukė balandžio pradžios. Pamažu vis drąsiau ir draugiškiau ėmė klykauti grįždamos žąsys. Gamta atbudo. Atbudo ir mūsų motociklininkai, vis drąsiau ir greičiau pradumdami pagrindine miestelio gatve. Net ir automobilininkai truputį stipriau ėmė spustelėti greičio pedalus. Ką gi, pati taip pat nesu šventa, bet vertėtų prisiminti iš TV reklamos žodžius: ,,Mėgau greitį ir kelyje… Gal prisijunk prie mūsų?“
BARSUKUI PUSIAUŽIEMĮ IŠBŪRUS…
Štai ir nuplėšiam paskutinį sausio kalendoriaus lapelį. Rodos, taip neseniai pokšėjo petardos, laukėm ir dairėmės, iš kurios pusės Naujieji ateis. Jie ir atėjo, įvairiomis ryškiomis spalvomis nutvieksdami ir mūsų miestelio vidurnakčio dangų.
…AŠ ESU GYVOJI DUONA…
Šis sekmadienis daugeliui iš mūsų buvo nepakartojamas ir ypatingai šventiškas bei ryškus ne tik saule. Mūsų bažnyčioje Pirmąją šv. Komuniją priėmė 28 vaikai. Neramiai plakė ir jų pačių, ir tėvelių, senelių, giminaičių, draugų širdys, nepaprastai jaudinosi ir vaikų tikybos mokytoja Gitana. Tai – iš tiesų nepakartojama šventė, kuriai atsakingai rengėsi parapijos klebonas Jordanas Kazlauskas, bažnyčios patarnautojai. Rodos, jog tos dienos šv. Mišiose iškilmingiau gaudė vargonai, pakiliau giedojo choras.
PAJUSTI MEDŽIOKLĖS DVASIĄ…
Prisimenu snieguotas vaikystės žiemas ir nedažnas sekmadienines medžiokles. Prisimenu pavienius šūvius ir pro sodybą praeinančių medžiotojų susikaupusius veidus. Kai kam medžioklė – tarsi ritualas, tarsi gyvenimo būdo dalis, tarsi laisvalaikio akimirkos.