.jpg "SpalvotosSvajones2007m. (48)")
Archyvas ‘Kultūra’ Kategorijos
TARP RUDENS MOZAIKOS SPALVŲ
Gelstantys lapai, aštresni vėjo gūsiai, šaltesni lietaus lašai ir vasaros nostalgija – toks spalio vidurys. O mes dar džiaugiamės ir rudeniška švente, kuri jau keletą metų iš eilės į Šakių J. Lingio parką sukviečia didžiąją dalį rajono gyventojų, – labai paprasta sutikti pažįstamą iš Lekėčių, Lukšių, Sintautų, Kriūkų ar kitur. Ko tik netrūksta šioje šventėje – ir geros nuotaikos, ir linksmos muzikos, ir kaimiškų vaišių bei soduose, daržuose, laukuose užaugintų gėrybių, taip pat tautodailininkų, amatininkų dirbinių, loterijų.
Šiemetinė šventė – ,,Rudens mozaika.“ Tikriausiai, viskas ir telpa į tuos du žodžius – rudens mozaika… Originalūs kilimai, nuotaikingos melodijos, nors vėsus, bet gana palankus oras, kurį šildė karšta mūsiškių sriuba… Buvo alaus, buvo giros, buvo kaimiškos duonos, sūrio, pieno – kuo mūsiškiai turtingi, tą ir dėjo ant stalo, tuo svečius vaišino ir nepaprastai smagu, kad visos mūsų seniūnijos bendruomenės vienon krūvon sudėjo tai, ką geriausio turi. Pažvelgus į nuotraukas, visa tai ir matosi… Ir nėra prasmės daug rašyti, – kas dalyvavo, kas kūrė mozaiką, kas vaišino, šventės dvasią pajuto pats. Kas atvyko saviškius palaikyti, su kitais palyginti, akis paganyti, viską matė pats… Na, o tuos, kas namuose sėdėjo, teks kviesti į kitų metų rudenio šventę…
MĖGĖJIŠKŲ TEATRŲ ŠVENTĖ
O vis dėlto tie, kas saulėtą penktadienio popietę atėjo į mūsų kultūros centrą, nesigailėjo. Pamatėme, pasimokėme, pasijuokėme, susimąstėme. Be to, prisipažinkim, kad rajoninė kaimo teatrų šventė nėra eilinis įvykis. Renginio vedančioji Irena pristatė garbingas viešnias, atvykusias į šventę. Tai – rajono mero pavaduotoja Rima Rauktienė, kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė bei šio skyriaus vyr. specialistė Asta Kėvelaitytė. Negaliu nepaminėti žiūrovų, nes jie – šauni artistų palaikymo komanda.
,,ATBUDUS LIETUVA LINKSMINAS“
Kiekvienas metų pradžios mėnuo yra savitas mūsų valstybei. Sausį prisimename žuvusiuosius už Lietuvos laisvę, vasaris svarbus Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo aktu, o Kovo 11 – ąją minime Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Kartu su pavasariška nuotaika Trispalvėmis pasipuošia miestų ir miestelių gatvės, o šventiniai renginiai kviečia visus pabūti kartu.
,,KALBA GIMTOJI LŪPOSNA ĮDĖTA“
Daug žinome apie Joną Jablonskį kaip apie
kalbininką,vadiname jį kalbos tėvu,tačiau koks jis buvo žmogus paprastame
gyvenime?
Šis šeštadienis mūsų miestelio gyvenime buvo ypatingas. Snieguoti keliai, žvarbus vėjas ir kažkur siaučiantys virusai nesukliudė atvykti tiems, kas nusprendė pagerbti mūsų kraštiečio kalbininko Jono Jablonskio – Rygiškių Jono – atminimą. Iškilmingas jo 150-ųjų metinių minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo parapijos klebonas Jordanas Kazlauskas. Siedamas Šventojo Rašto žodžius su garsaus kalbininko indėliu, jis pastebėjo, kad žodis – ir Dievo, ir gimtosios kalbos bendravimo forma, ypatingas požiūris į pasaulį, nes būtent per žodį artėjame prie Dievo, o jo lūpose žodis tampa kūnu,veiksmu,darbu.
ADVENTO VAKARAS
Šį kartą kitaip – be repeticijų, jaudindamiesi ir juokaudami, kad sava salė, tai ne ,,Lietuvos talentų“ – į laisvalaikio centrą rinkosi kaimo muzikantai.
AŠ ŠIRDYJE LABAI MYLIU SAVO MAMĄ…
SU ŠVENTE, MIELOS MAMOS, MOČIUTĖS…
Nes pirmasis gegužės sekmadienis – jūsų šventė. Nes jums – šypsenos, gėlės, sugrįžusių vaikų žodžiai, o išėjusioms Anapilin – plevenančių žvakių liepsnelės. Jūsų gerumas grįžta gerumu jums, jūsų rūpestis grįžta rūpesčiu jums…
DABAR MAN TYLA REIKALINGA…
Nuo sausio 13 – osios praėjo dvidešimt metų. Žmogaus gyvenime – tai nemenkas laikotarpis, o istorijai, lyginant su amžiais, eromis, ne tiek jau ir daug. Tai – įvykiai, kurių liudininkais buvome patys. Matėme dingusį vaizdą iš TV ekranų. Jautėme baimę. Kaip niekad buvome vieningi ir artimi.
DVIDEŠIMT METŲ – DVIDEŠIMT ŽINGSNIŲ
Laisvės gynėjų dienai skirti laužai degė visoje Lietuvoje. Tądien lyg maži žiburėliai žmonių širdyse ir rankose švytėjo žvakelės. Prisiminėm tuos įvykius ir vėl buvom vieningi.
J. MARCINKEVIČIAUS ŽODŽIAI – LIETUVAI
Galbūt, ne veltui svarbiausios šventės – Sausio 13 – oji, Vasario 16 oji ir Kovo 11 -oji šiemet buvo saulėtos ir šviesios. Tai simbolizuoja, kad saulė ir šviesa lyg Lietuva, lyg Tėvynė.
KALĖDINĖ PASAKA
Tai kokios Kalėdos be pasakų? Juk vistiek širdies gelmėje jomis tikit… Laukiat laimingos pabaigos… Patys nors ir trumpai, bet spinduliuojat pasakos gerumu…