Archyvas ‘Kiti’ Kategorijos
SENOVIŠKŲ KŪČIŲ PRISIMINIMAI
Jau prieš kelias savaites kalbinau garbaus amžiaus moteriškes, kad papasakotų apie mūsų kraštui būdingus zanavykiškus papročius.Deja,vis išgirsdavau – neprisimenu, nežinau, nemoku pasakoti…O norėjosi tiek nedaug: kad pasakotų mūsų mamos, močiutės, promočiutės. Kad liktų kelių praėjusių dešimtmečių praeitis iš jų liudininkų lūpų. Kad paskui nebūtų skaudu, jog laiku nepaklausėm.
VIENAM GALE KABLYS
Prisipažįstu, kad niekada iki galo nesupratau žvejo logikos: kiurksoti valandų valandas dėl kažkokios žuveliokės, kai galima pasiirstyti valtimi, pagulėti ant smėlėto kranto, o tų žuvų tai parduotuvėj šitoks pasirinkimas…Ypač baisi atrodė žvejo žiema: ledas, sniegas, šąlančios rankos ir nosis.
SUDŪLĖJĘ TRISPALĖS PO BAŽNYČIOS STOGO GEGNĖMIS
Jau įpratome prie pastolių, juosiančių mūsų bažnyčią. Ir vėjuotomis,ir lietingomis rudens dienomis pripratome matyti ant jos stogo dirbančius UAB ,,Vidara“ vyrus. Ne tik aš, gal ne vienas gyventojas sąžiningai prisipažintume jog nuo bažnyčios stogo nelabai jauku būtų į miestelio panoramą dairytis, o apie darbą ką jau čia ir bekalbėti… Skaityti toliau »