Archyvas ‘Dienos centras’ Kategorijos
PRISIMINIMAIS – Į KALĖDAS…
…Gal ne aš viena, žiūrėdama į po miestelio centrą slidinėjančias mašinas, prisimenu praėjusias Kalėdas. Kas, kad jos buvo šlapios ir visai ne žiemiškos. Kas, kad jos – jau tik prisiminimuos…
Šaunios, linksmos ir labai lauktos Kalėdos buvo ir mūsų Dienos centre. Su savo mokytojomis Vaida ir Rimute vaikai ruošė vaidinimą ,,Vilkas uodegą prišalo.“ Nebuvo šalčio, nebuvo ledo, o ir vilko uodega dirbtinė, tačiau spektaklis puikiai pavyko. Jaunieji artistai sugebėjo įlysti į žvėrelių kailius, tad žiūrovai – mamytės, močiutės, seniūnijos darbuotojai neliko jiems abejingi.
Visų vaikų laukiamas, mylimas, prieš Kalėdas daugiausia laiškų gaunantis – kas? Aišku, kad Kalėdų senelis. Keliavo jis, keliavo, rogėmis skrido, tačiau pamatė elniai žaliuojančius želmenis ir nusileido. Kol elniai želmenis rupšnojo, kas beliko Kalėdų seneliui? Ogi su Snieguole pas Dienos centro vaikus ateiti… Ir žaidimus senelis žaidė, ir vaikų pasirodymu džiaugėsi, o savo lazdą – stiprybės, valdžios simbolį patikėjo ne bet kam, o mūsų seniūnui Sauliui…
Visai nebaisi ta lazda, tik šiek tiek tolimąja Šiaure kvepianti, tačiau seniūnas, ją belaikydamas, nesušalo. Jaukia, nuotaikinga popiete džiaugėsi ir patys vaikai, ir jų mokytojos, seniūnijos darbuotojai, gana gausiai susirinkę mamytės bei močiutės. Bene pats įspūdingiausias momentas – į dangų pakilę ir nuskridę žibintai. Jie nešė vaikų ir suaugusiųjų norus. Paprasti vaikiški norai – dovanų, kompų, linksmų atostogų, daug sniego… Suaugusieji linkėjo 
ir toliau klestėti Dienos centrui, mokytojoms – nepritrūkti kantrybės, o kad gražios popietės ir toliau kviestų visus pabūti kartu.
Greitai pralėkė šventės, baigėsi atostogos, Dienos centre vėl kasdieninis šurmulys. Dabar jau laukiama Užgavėnių su linksmomis kaukėmis, po to – velykinio margučių ridenimo ir vasaros Dienos centre…
GERI NAMAI
Neatsitiktinai šį rašinį pavadinau Dienos centro soc. pedagogės Vaidos žodžiais. Tai iš tiesų geri namai, kuriuose netrūksta nuoširdaus bendravimo – to, ko labai reikia vaikams iš socialinės rizikos šeimų. Reikia daug ko – gero žodžio, patarimo, paskatinimo. Visa tai čia jie ir randa. Kai kalbėjomės su čia dirbančiomis mokytojomis – taip jas vadina vaikai,- dar buvo tik darbo pradžia, nepastovus pamokų tvarkaraštis, tad vieni vaikai užsukdavo vos pusvalandžiui, kiti – ilgesniam laiko tarpui. Sąraše – apie 30 vaikų, iš tikrųjų gražus klegantis būrys išdykėlių, kurių kiekvienas turi turi ir savo individualumo, ir savo vaikiškų problemų. Nelengvas devynių mėnesių kelias, kuriame bus ir duobelių, ir akmenėlių, laukia mokytojų.
O vaikų atmintyje vis dar gyva vasara. Gal todėl, kad šauni ji buvo čia, Dienos centre. Ypač įsiminė visa diena – ką jau ten diena, ištisa para… Rytas – su pusryčiais, žaidimais, vaikiškais pokštais, poilsiu nuo saulės palapinėje. Žinoma, ir sportinės varžybos, ir atpalaiduojantis pasisėdėjimas prie kompiuterio. O po to – ramybė bei susikaupimas šv. Mišių metu mūsų bažnyčioje. Vėliau – dūmų skonis ir ant grotelių keptos traškios dešrelės. Vakarop – o rugpjūčio vakarai jau dvelkia vėsa – staigmena: pasišokinėjimas ant batuto tetos Salomėjos sode… Ir labai jau saldus miegas ne savo lovoje, bet centre ant čiužinių…
Dirbti su vaikais nėra paprasta. Šitai gali patvirtinti ir vasaros pradžią su vaikais praleidusios auklėtojos Liucija ir Lina, atlikusi savo praktiką, tačiau nenusivylusi darbu, ir dabar keletui valandų tampančiomis geromis globėjomis Vaida bei Rimutė. ,,Geri mūsų vaikai šiuose namuose, svarbu, kad tokiais jie ir išliktų tolimesniame gyvenime,“- sako jos. Vaikai tikrai geri, darbštūs, paslaugūs, nes pati dirbdama vasarą sulaukdavau talkos – mergaitės padėjo prižiūrėti gėles, kartu draugiškai grėbdavom žolę, berniukai be jokios gėdos šlavė kažkieno prišiukšlintas saulėgrąžas. Net ir dabar buvo džiugu, kai Renatas padėjo vežti malkas… Ir visiškai nesinorėtų po keleto metų matyti juos kitokius…
KIEKVIENAS – VISUOMENĖS DALIS
Mūsų seniūnijos neįgaliųjų metai buvo nepaprastai turtingi ir ekskursijomis, ir dalyvavimu rajoniniuose renginiuose. Apie tai pasikalbėti, naujus darbus numatyti tradiciškai susirinkta Dienos centran. Ataskaitiniame susirinkime dalyvavo rajono administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis, Marijampolės teritorinės darbo biržos Šakių skyriaus vedėja Aldona Stasiulienė, rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkas Saulius Rakauskas, sekretorė Edita, buhalterė Jūratė, mūsų seniūnas Saulius Naumavičius.
PATI GRAŽIAUSIA – MANO MAMA
O vis dėlto būsiu šimtąjį ar tūkstantąjį kartą teisi, sakydama, kad patys gražiausi žodžiai ir gėlės – MAMOMS. Ir jaudulys prieš koncertą – kad tik nesuklysčiau, ir nerimas – ar ateis mano mama, ir didžiulis džiaugsmas, kad galiu ją pasveikinti – visa tai tilpo į penktadienio popietės renginį mūsų Dienos centre.
Motinos dienai ir kasdien labiau įsitvirtinančiam pavasariui pasveikinti skirtas koncertas vyko šiek tiek vėliau nei kiti panašaus pobūdžio renginiai, nes nesinorėjo, kad jie vienas kitą užgožtų – tiesiog norėjosi privatumo ir ramios bei jaukios šventės mamoms… Programoje netrūko skambių posmų, nuotaikingų šokių, gražių linkėjimų. Jaunieji artistai linksmai rovė ,,Ropę,“ vienas už kito įsikabindami, kol pagaliau ją įveikė. Emilijos pasakojimas apie mažąjį Cip Ciputį gal priminė tolimąją vaikystę, kai patys prie mamos glaustėsi tarsi cip cipučiai, na, o jau ,,Ančiukų šokis“ tai uodegytes pakraipyti pakvietė ir mamytes… Iš tiesų buvo smagu, nes vaikai ir pavasarinių žiedų mamoms nepamiršo. Kaip jau vėliau lyg didelę paslaptį išdavė mokytoja Vaida, GĖLĖMIS VAIKAI RŪPINOSI LABAI NUOŠIRDŽIAI, jų buvo ieškota pačiais įvairiausiais vaikams prieinamais kanalais – pas kaimynus, pažįstamus, draugus…