Archyvas ‘Kultūra’ Kategorijos

… Sausio 13 -ąją, Laisvės gynėjų dieną, visada lydi degančios žvakelės, posmai apie Lietuvą, netolimi daugiau nei dvidešimties metų prisiminimai. Šiemet mūsų kultūros centre ji buvo paminėta su kraštietės poetės Janinos Marcinkevičienės eilėmis. Viešnios eilėraščiuose ne vien meilė Lietuvai, dvelkianti ir patriotizmu, ir pasiaukojimu. Jose – ir nostalgija gimtąjam Panenupių kaimui, tie prisiminimai, kurie lydi visą gyvenimą. Poetė pažvelgė į Sausio 13 – osios įvykius eiliuotais žodžiais, pasakojo, ką pergyveno pati, žiūrėdama transliacijas. Tai, kas atrodė neįmanoma, buvo visai arti, net ne už poros šimtų kilometrų… Tarsi šios dienos himnas – nepamirštama Eurikos Masytės ,,Laisvė“. Ją ir kitas dainas atliko mūsų gimnazijos jaunimo choras. Dainuoti galėjo visi, mat buvo demonstruojamos skaidrės su dainų žodžiais. Eilės, dainos, prisiminimai – dar ne viskas. Gražiu Laisvės gynėjų dienos akcentu tapo mokytojos Rimutės vadovaujamos dailės studijos jaunųjų dailininkų apdovanojimai. Dalyvauta konkurse ,,Mano namai“. Šio konkurso laureatės Donata, Lina, Emilija apdovanotos Padėkos raštais. Anot kultūros centro direktorės Rasos, nuoširdus, jaukus pabuvimas kartu – ne tik mini istorijos pamoka jaunimui. Tai – daug vertingiau už iškilmingus minėjimus, skambius žodžius, nes vėl buvo suvokta, pajusta, kad Tėvynė yra tik viena ir ji – kiekvieno širdyje…

        Nuoširdžiai pabendrauti kviečia pusbroliai Aliukai ir sesutė Silvija, atvykstantys į Patašinės laisvalaikio salę. Ketvirtadienį, spalio 20 d., 19 val. į koncertą šiek tiek atsipūsti nuo rudens rūpesčių ir praskaidrinti kasdienybę kviečiami ir griškabūdiečiai, ir kiti tinklalapio skaitytojai. Tad pabūkim kartu, paklausykim muzikos, pailsėkim…

                                      Tai – akimirkos iš Patašinėje vykusios Svogūno šventės… Šeimininkai – ,,Novos“ etnografinis ansamblis ne vien skania cibulaine vaišino, bet ir svečių pasikvietė. Svečiai ne tuščiomis – su lauktuvėmis atvyko. Ne tik nuo valgių gausumo, bet ir nuo svogūniško kvapo seilės varvėjo. Keptas svogūnas su medumi, blynai, pyragas, grybai su svogūnais, ,,šmultė,“ svogūnų užpiltinė – ne veltui sakoma, kad šis augalas – vaistas nuo visų ligų. Linksmi šokiai , dainos, pasakojimai, žinoma ir mįslės, pasirokavimai labai patiko svogūnui – Laimai Kajokaitei -tad šis augalas pasijuto vos ne visos Patašinės bamba… O scenoje šoko Sintautų ,,Sintuola,“ nuotaikingą programą parodė vos ne kaimynai iš Būdos – etnografinis ansamblis ,,Gandružis“ ir svečiai iš Kazlų Rūdos – ,,Sūduonios“ etnografinis ansamblis. Panobių vaikų etnografinis ansamblis ,,Piemenukai“ iš vadovės kraitės ištraukė svogūnų pynę… O tos pynės – tai šiuolaikinės virtuvės deficitas, nes ,,Novos“ vadovė Nijolė, Vilma Venckūnienė, Anelė Žičkuvienė ir Marijona Elena Lenkaitienė jas pynė, kitos šeimininkės svogūnus nukarpo… Tiesa, Jankų jumoro teatras aukcioną surengė, ne tik svogūnais, bet ir kitomis daržovėmis prekiavo. ,,Nova“ svogūną apdainavo, ,,Sūduonia“ – pasakojimu pamalonino, o keramikos įmonė ,,Gandas“ juo papuošė puodelius, lėkštes, medalius.

Šeimininkės ne tik iš kolektyvų, bet ir apie šventę sužinojusios iš skelbimų, prigamino tikrai skanių patiekalų, tad paties skaniausio, autentiškiausio ir šmaikščiausio rinkti nevertėjo – tegul vienodai svarbus jis būna visur. Na, o kitais metais tikimasi, kad Svogūno šventė atkeliaus arąiau Griškabūdžio – į  jablonskynę.

                    Šeštadienio šventė Patašinėje nebuvo tradicinė – pačiame dėmesio centre puikavosi išpuoselėti senieji motociklai. Netrūko ir geros muzikos. Linksmai pašokti, palinguoti kvietė ,,Novos“ etnografinio kapela. Šauniai skambėjo svečių iš Kazlų Rūdos – socialinių paslaugų centro pučiamųjų orkestro ,,Parama“ atliekamos melodijos. Auksinius šlagerius dovanojo Nelly Paltinienė. Nors kai kam pati gražiausia muzika  – motociklų burzgimas…

Greta senųjų, prieš 20 – 30 metų dūmusių dulkėtais žvyrkeliais, dabar nublizgintų, perdažytų, vietą rado ir šiuolaikiniai motociklai. Tai – Kazlų Rūdos baikerių klubo BOADHOGS MC ,,žirgai.“ Smagu buvo jau po visų motociklų parado, po koncertų saugiai įsitaisyti už tikro baikerio nugaros ir dumti lenktynių su vėju. Šventės metu įkurtas senųjų motociklų mylėtojų klubas. Jis turi 9 narius. Klubo prezidentas Arvydas tikisi, kad narių bus daugiau, kad turėti tinklalapį, dalyvauti šventėse bei parodose. ,,Meilė motociklams turbūt paveldima,“- pamąsčiau, kai mūsų seniūnas Saulius apdovanojo Padėkos raštais už senųjų motociklų puoselėjimą tėvus ir sūnus Stanislovą ir Juozą Černevičius, Aidą ir Arvydą Gicevičius, brolius Albertą ir Robertą Bakius. Motociklas – bene geriausias draugas ir Andriui Olekai, Arūnui Černevičiui, Algiui Ramanauskui.

Dar viena džiugi ir emocinga atrakcija Patašinėje, skirta jaunimui – krepšinio varžybos. Mūsiškiai griškabūdiečiai į jas mynė dviračiais, dalyvavo kaimynai iš Barzdų, Bliuviškių, Jankų, Paluobių. Jaunimas iš tikrųjų nusipelnė šventės. Anot pagrindinės renginio organizatorės, nepagailėjusios ir savo lėšų, jaunimas pynė vainikus, tvarkė aplinką, perdažė kaimo kryžių, vaišino tėvelių raugta gira ir ant laužo virta sriuba. Gera buvo pabūti kartu ir jaunesniems, ir jau solidesnio amžiaus kaimo gyventojams.

                Ar visada pastebime tai, kas visai šalia mūsų? O gal kartais pernelyg esame pripratę prie to, ką kasdien matome? Neįsivaizduotume savo miestelio be bažnyčios, tik ar daug apie ją žinom?

              O sužinoti apie unikalią bažnyčią buvo puiki proga – mūsų miestelyje prasidėjo Europos paveldo dienos, kurių tema ,,Paslėpti lobiai. Sienų tapyba.“ Ant mano stalo – neįtikėtinos piniginės, bet neįkainojamos pažintinės vertės knyga ,,Lietuvos sakralinė dailė. Vartydama ją, apie mūsų bažnyčią sužinojau daug, tačiau žymiai įdomesnė buvo vienos iš šios knygos autorių Regimantos Stankevičienės istorijos pamoka bažnyčioje. Rengėjai ją pavadino ekskursija – pokalbiu. Klausėmės ir stebėjomės mūsų bažnyčios savitumu. Įmantriai skamba, kad fasado polichromija – vienintelis iki mūsų dienų išlikęs tokio pobūdžio paminklas Lietuvoje. Paprastai tariant, tik mus, griškabūdiečius, pasitinka Aarono, Mozės ir keturių evangelistų atvaizdai, mūsų bažnyčios sienų tapyba pasižymi savitumu, altorių drožybos elementai suderinti su tapyba… Daug kalbėjo ponia Regimanta, tad jos pasakojimo įspūdžiai neišblėso iki eilinio sekmadienio…

              Kultūros centre vyko mūsų gimnazijos vaikų ir jaunimo  dailės studijos meno akcijos darbų paroda. Vėl labai jau publicistiškai nuskambėjo… Taigi, kartu su savo mokytoja Rimute išlandžioję visus bažnyčios kampelius, į pat bokštą įsikorę, jaunieji menininkai į 18 – 19 a. dailę žvelgė savaip. Tai – šilti ir jaukūs, kupini gerumo ir Šv. Dvasios darbai, kuriuos palankiai įvertino ir R. Stankevičienė, ir mūsų rajono dailininkė Lolita Rūgytė. Pirmąkart nepaprastai jaudinantis ant drobės tikrais dailininkų dažais buvo bandoma perteikti bažnyčios dekoravimo savitumą. Anot mokytojos Rimutės, kūrybinis procesas truko apie dešimt valandų, jį iliustravo mokytojos Ilonos, neabejingos fotomenui, nuotraukos.

                O po bažnyčios skliautais – vėl klasikinės muzikos koncertas. Šįkart – styginių grupė BASS ARCO su įvairiaspalve natomis rimtosios muzikos programa. Džiugu, kad ne tik svečiai iš viso rajono, bet ir mes, paprasti miestelėnai, nelikom abejingi Europos paveldo dienos renginiams. Gal iš tiesų bus teisi kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė linkėdama mums puoselėti tradicijas. Juk iš tiesų to norėtume.

Daugiau nuotraukų fotogalerijoije –>

Daugiau nuotraukų fotogalerijoije –>