Archive for sausio, 2012

… Sausio 13 -ąją, Laisvės gynėjų dieną, visada lydi degančios žvakelės, posmai apie Lietuvą, netolimi daugiau nei dvidešimties metų prisiminimai. Šiemet mūsų kultūros centre ji buvo paminėta su kraštietės poetės Janinos Marcinkevičienės eilėmis. Viešnios eilėraščiuose ne vien meilė Lietuvai, dvelkianti ir patriotizmu, ir pasiaukojimu. Jose – ir nostalgija gimtąjam Panenupių kaimui, tie prisiminimai, kurie lydi visą gyvenimą. Poetė pažvelgė į Sausio 13 – osios įvykius eiliuotais žodžiais, pasakojo, ką pergyveno pati, žiūrėdama transliacijas. Tai, kas atrodė neįmanoma, buvo visai arti, net ne už poros šimtų kilometrų… Tarsi šios dienos himnas – nepamirštama Eurikos Masytės ,,Laisvė“. Ją ir kitas dainas atliko mūsų gimnazijos jaunimo choras. Dainuoti galėjo visi, mat buvo demonstruojamos skaidrės su dainų žodžiais. Eilės, dainos, prisiminimai – dar ne viskas. Gražiu Laisvės gynėjų dienos akcentu tapo mokytojos Rimutės vadovaujamos dailės studijos jaunųjų dailininkų apdovanojimai. Dalyvauta konkurse ,,Mano namai“. Šio konkurso laureatės Donata, Lina, Emilija apdovanotos Padėkos raštais. Anot kultūros centro direktorės Rasos, nuoširdus, jaukus pabuvimas kartu – ne tik mini istorijos pamoka jaunimui. Tai – daug vertingiau už iškilmingus minėjimus, skambius žodžius, nes vėl buvo suvokta, pajusta, kad Tėvynė yra tik viena ir ji – kiekvieno širdyje…

     …Gal ne aš viena, žiūrėdama į po miestelio centrą slidinėjančias mašinas, prisimenu praėjusias Kalėdas. Kas, kad jos buvo šlapios ir visai ne žiemiškos. Kas, kad jos – jau tik prisiminimuos…

        Šaunios, linksmos ir labai lauktos Kalėdos buvo ir mūsų Dienos centre. Su savo mokytojomis Vaida ir Rimute vaikai ruošė vaidinimą ,,Vilkas uodegą prišalo.“ Nebuvo šalčio, nebuvo ledo, o ir vilko uodega dirbtinė, tačiau spektaklis puikiai pavyko. Jaunieji artistai sugebėjo įlysti į žvėrelių kailius, tad žiūrovai – mamytės, močiutės, seniūnijos darbuotojai neliko jiems abejingi. Visų vaikų laukiamas, mylimas, prieš Kalėdas daugiausia laiškų gaunantis – kas? Aišku, kad Kalėdų senelis. Keliavo jis, keliavo, rogėmis skrido, tačiau pamatė elniai žaliuojančius želmenis ir nusileido. Kol elniai želmenis rupšnojo, kas beliko Kalėdų seneliui? Ogi su Snieguole pas Dienos centro vaikus ateiti… Ir žaidimus senelis žaidė, ir vaikų pasirodymu džiaugėsi, o savo lazdą – stiprybės, valdžios simbolį patikėjo ne bet kam, o mūsų seniūnui Sauliui… Visai nebaisi ta lazda, tik šiek tiek tolimąja Šiaure kvepianti, tačiau seniūnas, ją belaikydamas, nesušalo. Jaukia, nuotaikinga popiete džiaugėsi ir patys vaikai, ir jų mokytojos, seniūnijos darbuotojai, gana gausiai susirinkę mamytės bei močiutės. Bene pats įspūdingiausias momentas – į dangų pakilę ir nuskridę žibintai. Jie nešė vaikų ir suaugusiųjų norus. Paprasti vaikiški norai – dovanų, kompų, linksmų atostogų, daug sniego… Suaugusieji linkėjo ir toliau klestėti Dienos centrui, mokytojoms – nepritrūkti kantrybės, o kad gražios popietės ir toliau kviestų visus pabūti kartu.

        Greitai pralėkė šventės, baigėsi atostogos, Dienos centre vėl kasdieninis šurmulys. Dabar jau laukiama Užgavėnių su linksmomis kaukėmis, po to – velykinio margučių ridenimo ir vasaros Dienos centre…